Gyvenimas Pukete be rožinių akinių

Smalsaujate, kaip gyvena lietuviai Tailande? O gal tiesiog ieškote patarimų savo būsimai kelionei? Vietinių patirtis visuomet naudingiausia ir patikimiausia, tad šį kartą kalbiname Dovilę, Pukete su vyru gyvenusią 5  metus.

Rubrika TAILANDIEČIAI – Tailande gyvenančių lietuvių patarimai būsimiems keliautojams. Jei norite papasakoti savo istoriją, parašykite mums [email protected]

-Dovile, kaip, kada ir kodėl atsidūrėte Tailande?
Į Tailandą pirmą kartą atvažiavome prieš maždaug 5 metus. Anksčiau gyvenome Filipinuose, Maniloje. Labai norėjome pabėgti nuo miesto triukšmo, nesibaigiančių kamščių ir užteršto oro. Mums draugai, gyvenantys Pukete, pasakė, kad parduodama nebaigta statyti vila, bankrutavusiame statybų projekte. Visos vilos jau išparduotos ir jei paskubėsime, gal dar spėsime paskutinę įsigyti. Mes daug nesvarstę įsigijome naujus namus Pukete.

-Su kokiais iššūkiais gyvenant Tailande teko susidurti? 
Gyvenant Tailande kiekviena diena mums buvo iššūkis. Nors buvo ir labai gražių akimirkų, patyrėme ir labai daug streso. Dar prieš atvažiuojant mes įsigijome nebaigtą statyti namą, kurio statybos turėjo būti pabaigtos per kelis mėnesius, tačiau jos užsitęsė dar gerus metus. Mes atvykome į Puketą su vienu lagaminu, o visi likę daiktai buvo sukrauti konteinerį ir laukė Filipinuose kol bus pabaigtas statyti namas. Tai metus ir gyvenome su tuo vienu lagaminu. Po metų atleidome namą stačiusią statybų kompaniją, nusisamdėme kitą, įsikraustėme į nebaigtą namą. Nuo to laiko statybos darbai truko dar metus – daug dalykų teko perdarinėti: per stogą lietingu sezonu kriokliais bėgo vanduo,  kreivai suklijuotos plytelės, skilinėjantis ir vandenį leidžiantis baseinas ir t.t… Galiausiai namas mums kainavo beveik dvigubai daugiau nei planavome. Nerekomenduoju niekam statyti namo Tailande.
Tailande, nors ir turi nekilnojamojo turto, jokios papildomos vizos ar lengvatų už tai negauni. Mums teko labai dažnai keliauti dėl darbo reikalų, migracinės darbuotojai
į mus labai įtariai žiūrėdavo kaskart kertant sieną. Stebėdavosi kodėl pas mus tiek daug antspaudų ir vizų pase? Kaskart įvažiuojant į šalį reikėjo jaudintis ar įleis, nes niekam neįdomu, kad tavo namai tenai.
Tajai nešneka angliškai, todėl jei reikia tvarkyti kokius nors reikalus, tai paprasčiau yra su
savo lovos koja pašnekėti. Tokiais atvejais jau reikia turėti vietinių draugų, kad reikalui esant jie galėtų padėti bent susikalbėti.

-Ką jūs veikiate? Gal turite Tailande verslą?
Mano specialybė yra pasitikėjimo savimi ir motyvacijos gyvenimo būdo trenerė arba koučerė (Confidence and Motivation Coach). Tačiau Tailande šia veikla neužsiėmiau, nes Pukete tokia specialybė nelabai reikalinga. Pagrindiniai gyventojai – turistai, pensininkai arba tie, kuriems dirbti jau nebereikia, jie gyvenime pasiekę labai daug ir gyvena savo malonumui viloje ant jūros kranto. O ir dirbti Tailande nelabai lengva užsieniečiui, reikalinga darbo viza, kurią gauti brangu ir sudėtinga.

-Kas labiausiai patiko gyvenant Tailande?
Vienareikšmiškai – maistas ir gamta. Gamta Tailande dieviška – visi tai žino ir niekas negalėtų paneigti. Tai yra zefyriukas sielai ir akims. Gaila, kad besiplečiantys miestai ir turizmas sparčiai visa tai niokoja.
Tailandietiškas maistas – tikras balius skonio receptoriams. Nors tajai nesidomi sveika mityba, tačiau maisto įvairovė kvapą gniaužianti.

-Jūsų mėgstamiausi patiekalai? 
Tajų maistas nuo seno žinomas kaip labai sveikas,  skanintas žolelėmis, prieskoniais stiprinančiais sveikatą ir kokosais, kurie taipogi yra tikras stebuklas žmogaus organizmui. Tačiau kažkas vietinius gyventojus išmokė naudoti natrio gliukomata (cheminį skonio stipriklį, kitaip žinomą kaip E621), tai jie ir deda jį visur ir į viską, gal todėl net ausys lapsi skanaujant jų karius. Mano viena pažįstama tailandietė sakė, kad jie mano, kad tie kurie natrio gliutamato nenaudoja (jis pagal tailandiečius brangus) yra skurdžiai ir iš jų niekas nepirks maisto. Taigi, perkant gatvės maistą vietiniuose restoranėliuose ar turgeliuose, jūs suvartojate šaukštus „baltųjų miltelių”.
„Baltieji milteliai” – tai ne tik natrio gliutamatas, tai ir cukrus, kuris naudojamas visuose patiekaluose. Ji deda ne tik į ryžius, karius, vaisių kokteilius, bet ir į kiaušinienę, duoną ir t.t.
Net ir žymus tailandietiškas čili padažas yra ne kas kita kaip cukraus sirupas su čili gabaliukais.
Mums gyvenant Tailande labai norėjosi ir europietiško, naminio maisto. Ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl įvairovės. Aš labai mėgstu gaminti, tad mes namuose valgydavome vegetarišką be glitimo maistą. Turgeliuose pirkdavau šviežio kokosų pieno, kokoso drožlių, iš kurių gamindavau miltus, anakardžių riešutų sūriams ir dar visokiausių gėrybių.  O ir mūsų kieme augo nemažai vaismedžių: bananų, papajų, kokosų, mangų.
Europietiškas maistas taip pat populiarus, na, gal tik kainos aukštesnės. Puketas po mažu virsta į didmiestį ir privalumai tie, kad gali rasti visko ko tik tau reikia, tik reikia žinoti kur ir ko ieškoti. Yra prekybos centrai, didžiulės maisto parduotuvės,  sveiko maisto krautuvėlės, ekologiniai ūkiai ir t.t.

-Ar daug keliavote Tailande? Kokios mylimiausios jūsų vietose?
Tailandas tikrai dieviško grožio šalis. Deja, mums neteko jos pamatyti labai daug, nes namo statybų negalėjome palikti nei dienai. Tačiau pagrindines turistines vietas aplankėm. Man labai patinka Chang Mai, Khao Sok parkas, Phangna Bay. Labai norėčiau aplankyti kaimus, kurių dar nepasiekė turizmas, kur žmonės augina savo maistą ir gyvena tradiciškai.
Kadangi mėgstu siūti, tai Bankoke esantis kinų kvartalas (China Town) yra mano svajonių išsipildymo vieta.

-Ką vežate lauktuvių draugams ir artimiesiems?
Dažniausiai vežame vaisių, prieskonių. Aš mėgstu virti uogienes iš sode išaugintų vaisių, labai skanu papajos su kardamonu, bananų su cinamonu, mangų ir be jokių priedų dieviško skonio.
Tailandietiškas šilkas yra nuostabus dalykas. Tik aš jo neperku Jim Thomson parduotuvėse (populiarus turistų taškelis), nes, nors ir kokybė tikrai gera, tačiau kainos ypatingai turistinės. Šilką perku Bankoko China Town’e. kur metras kainuoja 300 thb, o spalvų pasirinkimas toks, kad net galva apsisuka ir akyse raibsta.

-Be ko tailande neįsivaizduojate savo gyvenimo?
Be sviežio kokoso vandens, aš išgeriu po 3 kokosus per dieną!

-Ką patartumėte norintiems ilgiau pagyventi Tailande?
Pirma – nesirinkti Puketo, nes tai kaip atskira respublika, nelabai atspindinti Tailando. Ten brangu ir žmonės pavargę nuo turistų, nelabai malonūs.
Antra, pasimokyti tajų kalbos, nes ji labai praverčia, žmonės tave labiau gerbia ir turgelyje mažiau apgaudinėja jei bent kelis žodžius tailandietiškai moki.
Trečia, pasiruošti “sabai sabai” (ramiai ramiai) gyvenimo tempui.
Ir jei norite įsigyti nekilnojamo turto, pirmiau pagyvenkite toje vietoje bent pusmetį ir sužinokite visus niuansus.

-Ką patartumėte keliautojams?
Dėvėti šalmą, ilgas kelnes ir batus vairuojant motoroleri. Nors vairuotojai esate geri, neužmirškite, kad dauguma tajų neturi vairavimo teisių.
Gerti jaunų kokosų vandens (ne pieno), nes jis yra labai naudingas jūsų organizmui, sveikatai ir nuotaikai.
Teptis kremu nuo saulės, nes saulė Tailande ne europietiška.
Niekada nejodinėti ant dramblių, neiti į krokodilų, dramblių ar tigrų šou. Tai yra siaubingi žiaurių ir godžių žmonių verslai. Neprisidėkite prie viso šito žiaurumo ir gyvūnų išnaudojimo! Supraskite, kad nuotraukos su apsvaigintais tigrais yra visiškai nebekieta!!!
Reikia atsiminti, kad tailandiečių kultūroje balso pakėlimas yra blogybė. Todėl, kad ir kaip norėtųsi rėkti – laikykitės, tautiečiai, tai pavojinga jūsų gyvybei (nejuokauju).
Jei lankysitės lietinguoju metų laiku Pukete, jokiu būdu neikite maudytis į jūrą. Nors jūra atrodo maloni, tik truputį banguojanti, bet jau iki kelių įbridus gali įtraukti, nes povandeninės srovės yra tikros galiūnės.

-Ką rekomenduotumėte aplankyti ar nuveikti Pukete? Kur pavalgyti?
Pukete neseniai atsidarė dramblių reabilitacijos centras “Phuket Elephant Sanctuary”, būtinai apsilankykite.
Mėgstamiausias tailandietiškos virtuvės jūrų gėrybių restoranas “Laem Hin Seafood”.
Phuket town vakare, kai sutemsta labai gražu. Ten daug gerų restoranų ir barų. Tai vienintelė vieta visoj Puketo saloj, kur sutiksite daugiau vietinių gyventojų nei turistų. Mūsų mėgstamiausias tailandietiškas restoranas “Suay” – kainos vidutinės, labai jaukus, maistas fusion Thai, tik aštrokas.
Norintiems gerai pasilinksminti iki paryčių, siūlyčiau apsilankyti legendiniame “Ka Jok See”. Tai restoranas su „lady boy” kabaretu, su šokiais iki paryčių, tik rezervacija būtina prieš kelias savaites.
Saulėlydžio kokteiliai – Kata Rocks bare, ten galima praleisti net ir visą dieną nuostabiame infinity baseine.
Laiminga kokteilių valanda (happy hour) nuo 16 iki 18 h “Cape Yamu by Como” viešbutyje,
nepakartojamas 360 vaizdas i Phangna įlanką.
Jei mėgstate gerai pavalgyti, apsilankykite sekmadienio brunch’e viename geriausių ir originaliausių Puketo viešbučių “Indigo Pearl”, rezervacija būtina.
Aplankykite mano draugės šunų prieglaudą budistų šventykloje “Bodhi Dog Rescue and Shelter”. Gatvės šunys yra didelė problema Tailande. Yra tradicija vežti visus nereikalingus, rastus ar sergančius gyvūnus į šventyklas pas vienuolius. Ten savanoriaudama esu visko mačius – krokodilų net buvo atvežę. Vietiniai nežino kaip su šunimis reikia elgtis, jie dažnai serga odos ligomis dėl drėgno ir karšto klimato. Pukete yra labai daug musulmonų, o jie šunų išvis nemėgsta. Pakeliui į prieglaudą yra tailandiečių restoranas, tokio kito
Pukete nerasite. Tai medinės pavėsinės ant ežeriuko, kiekvienoje pavėsinėje stalas ir sėdima and grindų. Maistas Isaan regiono. Jis yra važiuojant nuo Sister Monument, gal 100-200 m iki šventyklos, kur randasi šunų prieglauda, kairėje pusėje šalia kelio. Iš gatvės pusės nieko nesimato, atrodo kaip paprasta vietinė valgykla, reikia įeiti giliau.
Dar kiek pavažiavus yra Ghibbon beždžionių reabilitacijos centras nacionaliniame parke. Būtinai paprašykite kad apie jas papasakotų ten dirbantys savanoriai. Einant gilyn į
džiungles yra labai kriokliukas kuriame galima maudytis. Išeidami galite užsukti į restoraną esantį prie ežero. Maistas nepakartojamas, mėgiamiausias mano patiekalas – karis su krabu, jei mėgstate aštriai.
Mano mėgstamiausias paplūdimys Puketo saloje: Layan beach. Jame nedaug žmonių ir jis labai ligas. Jei nutarsite važiuoti į šį paplūdimį, pakeliui būtinai sustokite pavalgyti “Pesto” restoranėlyje. Geriausi Layan paplūdimio viešbučių pasiūlymai:
Booking.com


Nuvažiuokite atsigerti kavos ir akis paganyti į prabangias jachtas “Boat Lagoon” arba “Roayal Phuket Marina”. “Hype party” katamaranas yra nuostabus būdas praleisti popietę,
paplaukioti, pasideginti, pašokti, save parodyti ir į kitus pasižiūrėti.
O turistinės vietos Pukete mano manymu yra visiškas laiko švaistymas – Tailande yra ir geresnių vietų aplankyti.

Mes nebegyvename Tailande jau pusmetį ir neplanuojame ten grįžti gyventi, tik atostogauti. Šiuo metu esame Lietuvoje ir mums čia labai gera. Visi supranta ką mes jiems sakom, internetą įvedė per vieną dieną, o ilgi žiemos vakarai tik dar labiau suartino mūsų šeimą.
Kartais reikia išvykti, kad suprastumėm kaip gera namie.

Planuojantiems atostogas Pukete – specialūs viešbučių pasiūlymai:

Booking.com

Na o mūsų šeima gyvena Krabi regione. Mūsų kasdienybės pasidalinimai FB bloge. O planuojančius aplankyti Krabi regioną kviečiam prisijungt prie Lietuvių grupės.